Automobilių pramonė siekia vienodų plieno ir aliuminio kreditų ES

ACEA ir „European Aluminium“ siūlymą sieja su patikrintomis anglies dioksido taisyklėmis.

ACEA ir „European Aluminium“ ragina Europos Sąjungą kreditų sistemoje vienodai vertinti plieną ir aliuminį. Svarbu pabrėžti: tai yra pramonės organizacijų siūlymas, o ne jau priimtas ES sprendimas. Turimi faktai nepatvirtina, kad taisyklės būtų pakeistos ar kad nauja sistema jau galiotų valstybėse narėse.

Kreditų sistemoje medžiagoms suteikiamas vertinimas, galintis turėti reikšmės sprendžiant, kaip automobilių gamyboje atsižvelgiama į jų poveikį aplinkai. Todėl vienodas plieno ir aliuminio vertinimas praktiškai reikštų, kad nė viena iš šių medžiagų nebūtų vertinama pagal iš anksto palankesnį ar nepalankesnį principą vien dėl pasirinktos medžiagos. Vis dėlto konkretus siūlomo modelio veikimas, kreditų skaičiavimas ir galimos pasekmės šiuo metu iš pateiktos informacijos neaiškūs.

Organizacijos savo raginimą sieja su patikrintomis anglies dioksido taisyklėmis. Tai rodo, kad diskusija vyksta ne atskirai nuo ES klimato politikos, o siekiant medžiagų kreditų sistemą suderinti su jau taikomais CO₂ vertinimo principais. Toliau svarbu atskirti, ką iš tiesų siūlo pramonė, nuo to, kas šiuo metu galioja, ir ko iš turimų duomenų dar negalima spręsti.

Tai pramonės raginimas, o ne patvirtintas ES sprendimas

ACEA ir „European Aluminium“ pozicija šiuo metu turėtų būti suprantama kaip pramonės organizacijų raginimas keisti ES medžiagų kreditų sistemą. Organizacijos siekia, kad joje plienas ir aliuminis būtų vertinami vienodai. Tai yra bendras pasiūlymas dėl taisyklių taikymo, o ne pranešimas apie jau priimtą Europos Sąjungos teisės aktą.

Šį skirtumą svarbu išlaikyti, nes pramonės asociacijos gali teikti pasiūlymus, derėtis su institucijomis ir viešai argumentuoti dėl reguliavimo pakeitimų, tačiau pačios savaime ES taisyklių nepakeičia. Galutinį sprendimą dėl naujų ar pakeistų reikalavimų priima kompetentingos Europos Sąjungos institucijos pagal teisėkūros procedūras. Todėl vien organizacijų pareiškimas nepatvirtina, kad plieno kreditai ir aliuminio kreditai jau apskaičiuojami pagal naują bendrą principą.

Turimi faktai patvirtina tik du dalykus: ACEA ir „European Aluminium“ siekia vienodo šių medžiagų vertinimo, o jų siūlomi pakeitimai siejami su ES anglies dioksido taisyklėmis. Iš šios informacijos negalima daryti išvados, kad pakeitimai jau priimti, įsigaliojo ar privalomai taikomi automobilių gamintojams. Taip pat nepatvirtinta, kad jau nustatytas konkretus kreditų skaičiavimo būdas ar pereinamasis laikotarpis.

Praktinis naujienos statuso patikrinimo kriterijus yra paprastas: reikia atskirti organizacijų poziciją nuo oficialaus teisės akto teksto. Raginimas paprastai apibūdina, ko pramonė prašo arba ką siūlo svarstyti. Priimtas sprendimas turėtų būti įtvirtintas oficialiame ES dokumente, kuriame būtų nurodyta, kokios taisyklės keičiamos, nuo kada jos taikomos ir kam konkrečiai galioja. Pateikti faktai tokio dokumento nepatvirtina.

Todėl antraštę apie automobilių pramonės siekį vienodai vertinti plieno ir aliuminio medžiagų kreditus reikėtų skaityti kaip naujieną apie vykstančią reguliavimo diskusiją. Ji parodo, kad ACEA ir „European Aluminium“ bando daryti įtaką būsimai sistemai, tačiau neleidžia teigti, jog ES jau priėmė jų siūlomą modelį. Kol nėra oficialiai patvirtintų pakeitimų, tiksliau kalbėti apie pasiūlymą, poziciją arba raginimą, o ne apie naują galiojančią taisyklę.

Ką reikštų vienodai vertinti plieną ir aliuminį

Vienodas plieno ir aliuminio vertinimas reikštų ne tai, kad abi medžiagos automobilyje būtų laikomos tapačiomis. Esmė būtų ta, kad kreditų sistemoje jų indėlis būtų vertinamas pagal tą patį principą, o ne pagal skirtingas ar tarpusavyje sunkiai palyginamas taisykles. Būtent tokio požiūrio siekia ACEA ir „European Aluminium“, kalbėdamos apie ES medžiagų kreditus.

Kreditų sistema paprastai skirta ne vien suskaičiuoti, kiek konkrečios medžiagos panaudota. Ji gali būti naudojama tam, kad būtų įvertintas medžiagos pasirinkimo, gamybos ar kitų su anglies dioksidu susijusių rodiklių poveikis. Tačiau iš turimų faktų negalima nustatyti, kokiu tiksliai būdu ES kreditai būtų skiriami arba už kokius parametrus būtų suteikiamas konkretus kreditas. Todėl vienodą vertinimą šiuo atveju reikėtų suprasti kaip bendrą vertinimo logiką, o ne kaip iš anksto nustatytą vienodą taškų skaičių.

Svarbu atskirti du dalykus: vienodą vertinimą ir vienodą medžiagų paskirtį. Plienas ir aliuminis gali būti naudojami skirtingose automobilio konstrukcijos ar komponentų vietose, todėl jų techninės savybės ir pasirinkimo priežastys nebūtinai sutampa. Raginimas jų vertinimą suvienodinti nereiškia, kad gamintojas privalėtų vieną medžiagą pakeisti kita arba kad abi medžiagos turėtų būti naudojamos tokiomis pačiomis proporcijomis.

Paprastas pavyzdys padeda suprasti skirtumą. Jei sistema vertina su medžiaga susijusį anglies dioksido rodiklį, vienodas principas reikštų, kad tiek plienui, tiek aliuminiui taikomas palyginamas matavimo kriterijus. Tačiau tai dar neatsako, kokia būtų galutinė kredito vertė, kaip būtų įvertintas medžiagos kiekis ar ar būtų atsižvelgiama į visą jos gyvavimo ciklą. Šie klausimai priklausytų nuo konkretaus modelio, kurio pateiktuose faktuose nėra.

Todėl „vienodi kreditai“ neturėtų būti suprantami kaip garantija, kad už vienodą plieno ir aliuminio kiekį visada būtų skiriamas toks pats rezultatas. Vienodas vertinimas gali reikšti vienodas skaičiavimo taisykles, vienodus duomenų patikimumo reikalavimus arba vienodą požiūrį į tai, kokie medžiagos rodikliai laikomi svarbiais. Galutinis rezultatas vis tiek galėtų skirtis, jei skirtųsi patys išmatuoti duomenys.

Praktinis poveikis konkrečiai įmonei priklausytų nuo neatskleistų parametrų: kokia būtų kredito formulė, kokios medžiagos savybės būtų įtrauktos, kaip būtų tikrinami duomenys ir kokiam laikotarpiui būtų skaičiuojamas rezultatas. Be šios informacijos neįmanoma patikimai pasakyti, ar plieno kreditai, aliuminio kreditai arba bendra medžiagų kreditų sistema vienai įmonei suteiktų pranašumą. Kol kas galima aiškiai apibrėžti tik patį principinį reikalavimą – plienas ir aliuminis turėtų būti vertinami pagal tarpusavyje palyginamą logiką, o ne automatiškai laikomi vienodomis medžiagomis.

Kaip ši diskusija siejama su anglies dioksido taisyklėmis

ACEA ir „European Aluminium“ raginimą sieja su ES anglies dioksido taisyklėmis, nes medžiagų kreditai vertinami ne kaip nuo aplinkosaugos reguliavimo atskirtas techninis klausimas. Kreditų sistema gali būti naudojama tam, kad būtų įvertintas plieno ir aliuminio vaidmuo siekiant su transportu ar transporto priemonių gamyba susijusių CO₂ tikslų. Todėl siūlomas vienodas medžiagų vertinimas turi būti nagrinėjamas kartu su taisyklėmis, pagal kurias apskaičiuojamas arba tikrinamas išmetamas anglies dioksidas.

Vis dėlto turimi faktai neleidžia teigti, kad keičiamas konkretus jau įvardytas ES reglamentas. Šiuo metu žinoma tik tiek, kad siūlomi pakeitimai siejami su „patikrintomis“ anglies dioksido taisyklėmis. Ši formuluotė gali reikšti, jog pramonės organizacijos remiasi jau nustatytais CO₂ vertinimo principais, o ne siūlo visiškai naują aplinkosauginį kriterijų. Tačiau iš jos negalima nustatyti, kokia institucija tas taisykles patikrino, kokia procedūra turima omenyje ar kokiuose dokumentuose jos įtvirtintos.

Svarbu atskirti du reguliavimo sluoksnius. Pirmasis yra medžiagų kreditų sistema: joje sprendžiama, kaip kreditų tikslais vertinti plieną ir aliuminį. Antrasis – platesnės ES anglies dioksido taisyklės, kurios gali nustatyti, kokie išmetamųjų teršalų duomenys, skaičiavimo principai ar patikros reikalavimai taikomi automobilių sektoriui. Vienodas medžiagų vertinimas savaime nereiškia, kad pasikeistų bendri automobilių CO₂ reikalavimai. Jis reikštų tik tai, kad medžiagų indėlis būtų įtraukiamas pagal organizacijų siūlomą vienodesnį principą.

Praktinė šio ryšio reikšmė priklausytų nuo to, kaip būtų suderintos abi sistemos. Jei kreditų taisyklės būtų vertinamos pagal CO₂ duomenis, svarbūs taptų ne vien medžiagos pavadinimas, bet ir tai, kokie duomenys pripažįstami, kaip jie tikrinami ir kokiam laikotarpiui taikomi. Šių parametrų pateiktuose faktuose nėra, todėl negalima apskaičiuoti, kiek kreditų suteiktų plienas ar aliuminis, taip pat negalima daryti išvados apie konkrečių automobilių gamintojų ar tiekėjų pareigas.

Todėl naujieną tiksliausia suprasti kaip pasiūlymą derinti medžiagų kreditų vertinimą su jau taikomais arba pramonės atstovų patikrintais CO₂ reguliavimo principais. Tai nepatvirtina, kad priimtas naujas anglies dioksido įpareigojimas, pakeistas konkretus reglamentas ar nustatyta nauja plieno ir aliuminio apskaitos tvarka. Norint tai teigti, reikėtų žinoti teisės akto pavadinimą, jo nuostatas ir oficialią priėmimo ar pakeitimo eigą.

Ką tai gali reikšti automobilių pramonei ir Lietuvos skaitytojui

Galimas poveikis gamintojų planavimui

Jei ACEA ir „European Aluminium“ siūlymas būtų įtrauktas į ES medžiagų kreditų taisykles, automobilių gamintojams tektų iš naujo įvertinti, kaip jų naudojamos žaliavos atsispindi atitikties skaičiavimuose. Tai galėtų būti svarbu ne tik renkantis medžiagas naujam modeliui, bet ir planuojant tiekimą, gamybos procesus bei duomenų rinkimą apie plieno ir aliuminio kilmę bei naudojimą.

Praktinė reikšmė pirmiausia būtų susijusi su planavimo aiškumu. Kai dvi dažnai automobilių gamyboje naudojamos medžiagos vertinamos pagal skirtingą logiką, įmonėms sudėtingiau palyginti skirtingus konstrukcinius ar tiekimo sprendimus. Vienodesnis principas galėtų palengvinti vidinius skaičiavimus ir sprendimų palyginimą, tačiau vien iš turimų faktų negalima spręsti, ar dėl to gamintojai keistų konkrečių modelių konstrukciją, tiekėjus ar gamybos apimtis.

Poveikis gali būti aktualus ir komponentų tiekėjams. Įmonėms, kurios tiekia kėbulo dalis, konstrukcinius elementus ar kitus metalinius komponentus, svarbus ne vien parduodamos medžiagos kiekis. Jei ateityje būtų nustatyti nauji vertinimo kriterijai, reikėtų gebėti pateikti tikslius duomenis apie naudojamas medžiagas ir su jomis susijusius rodiklius. Vis dėlto nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos ar kitų ES šalių tiekėjams jau atsirado naujos pareigos.

Tai taip pat galėtų paveikti atitikties planavimą: gamintojai turėtų suderinti techninių, pirkimų ir aplinkosaugos komandų naudojamus duomenis. Pavyzdžiui, medžiagos pasirinkimas, kuris inžineriniu požiūriu atrodo tinkamas, nebūtinai būtų vertinamas taip pat pagal būsimą kreditų skaičiavimo metodiką. Todėl įmonėms svarbu sprendimus vertinti scenarijais, o ne remtis prielaida, kad vienos taisyklės pakeitimas automatiškai suteiks naudą.

Ką tai reiškia Lietuvai

Lietuvos skaitytojams ši diskusija svarbi pirmiausia dėl šalies ryšių su Europos automobilių gamybos ir tiekimo grandinėmis. Net jei vietos įmonė negamina viso automobilio, ji gali būti kelių lygių tiekimo grandinės dalis. Tokiu atveju ES medžiagų kreditų taisyklės galėtų turėti reikšmės užsakovo reikalavimams, duomenų pateikimui ar ilgalaikiam gamybos planavimui.

Tačiau kol kas negalima atsakingai prognozuoti nei plieno ar aliuminio kainų, nei automobilių kainų, nei konkrečių įmonių konkurencingumo pokyčių. Taip pat nėra patvirtinta, kad vartotojams atsirastų naujos tiesioginės pareigos arba kad dėl šio pasiūlymo keistųsi jau parduodamų automobilių eksploatavimo sąlygos. Tokias išvadas būtų galima daryti tik žinant galutinį sprendimą, jo taikymo sritį ir skaičiavimo metodiką.

Lietuvos įmonėms praktiška stebėti ne vien viešus pramonės organizacijų pareiškimus, bet ir vėlesnius oficialius ES dokumentus bei jų poveikį tiekėjų ataskaitų reikalavimams. Vartotojams svarbiausia atskirti galimą ilgalaikį reguliavimo poveikį nuo dabartinių rinkos kainų ar konkretaus automobilio savybių: šiuo etapu vienodas plieno ir aliuminio vertinimas savaime neleidžia daryti išvadų apie artėjantį kainų ar pasirinkimo pokytį.

Kokių atsakymų dar trūksta prieš vertinant pokyčius

Prieš darant išvadas apie ES medžiagų kreditų sistemos pokyčius, pirmiausia reikia patikrinti, ar ES institucijos apskritai priėmė konkretų pakeitimą. Šiuo metu turimi faktai patvirtina ACEA ir „European Aluminium“ raginimą, tačiau ne galutinį sprendimą. Todėl pranešimas apie siekį vienodai vertinti plieną ir aliuminį savaime nereiškia, kad gamintojams jau atsirado naujos taisyklės ar pareigos.

Ką reikėtų rasti oficialiame sprendime

Vertinant būsimą pasiūlymą, svarbiausias būtų ne pats principinis pareiškimas, o oficialus dokumentas, kuriame būtų nurodyta:

• kuri ES institucija pasiūlymą pateikė arba patvirtino;
• kokia teisės akto forma pasirinkta;
• nuo kada pakeitimas būtų taikomas;
• ar numatytas pereinamasis laikotarpis;
• kurioms įmonėms, transporto priemonėms ar gamybos etapams jis būtų taikomas.

Šie duomenys leistų atskirti politinį pramonės siūlymą nuo procedūriškai pradėto teisėkūros proceso. Kol tokios informacijos nėra, negalima tiksliai pasakyti, kada pasikeistų atitikties reikalavimai ir ar pokytis apskritai būtų priimtas tokia forma, kokios siekia organizacijos.

Ne mažiau svarbi būtų kreditų skaičiavimo metodika. Reikėtų žinoti, kas tiksliai sukurtų kreditą: naudojamos medžiagos kiekis, perdirbtos žaliavos dalis, gamybos metu išmetamas CO₂ ar kelių rodiklių derinys. Taip pat turėtų būti paaiškinta, ar kreditas būtų skaičiuojamas vienai transporto priemonei, gamintojui, gamybos linijai ar nustatytam laikotarpiui.

Turimi faktai tikslaus modelio nepateikia. Dėl to šiuo metu neįmanoma patikimai apskaičiuoti, kiek plieno ar aliuminio kreditų galėtų gauti konkreti įmonė, kaip būtų lyginamos skirtingos žaliavos arba kokią įtaką turėtų jų gamybos metu susidarančios emisijos. Vienodas vertinimas dar neatsako į klausimą, ar vienodas būtų ir rezultatas: tai priklausytų nuo galutinių koeficientų, ribų bei duomenų tikrinimo taisyklių.

Kriterijai, pagal kuriuos būtų galima vertinti poveikį

Būtina išsiaiškinti, kaip ES anglies dioksido taisyklės susietos su medžiagų kreditais ir kokie emisijų duomenys būtų pripažįstami. Reikėtų žinoti, ar būtų vertinamas visas medžiagos gyvavimo ciklas, tik gamyba, ar kitas aiškiai apibrėžtas etapas. Be šio paaiškinimo negalima spręsti, kuri medžiaga ar tiekimo grandinė būtų palankesnė.

Galiausiai reikėtų patikrinti, kam atsirastų naujos pareigos: automobilių gamintojams, medžiagų tiekėjams ar abiem grupėms. Svarbios būtų ir ataskaitų teikimo, duomenų patikros bei atsakomybės už netikslią informaciją taisyklės. Kol nepaskelbti šie parametrai, poveikis įmonėms ir rinkai lieka nepatvirtintas. Dabartinius faktus tiksliausia apibūdinti kaip diskusijos objektą, o ne kaip jau įsigaliojusį ES sprendimą.

Kol kas tai nėra priimtas ES sprendimas, o ACEA ir „European Aluminium“ siūlymas keisti kreditų sistemą. Organizacijos siekia, kad plienas ir aliuminis joje būtų vertinami vienodai, remiantis patikrintomis anglies dioksido taisyklėmis. Tai reikštų ne vienodą šių medžiagų sudėtį ar poveikį, bet vienodesnį jų įtraukimą į reguliavimo skaičiavimus. Pagrindinė praktinė išvada – automobilių gamintojams ir rinkai kol kas nereikia taikyti naujos tvarkos: pirmiausia turi būti priimti ir oficialiai patvirtinti siūlomi ES taisyklių pakeitimai.